cėkužė

"Cėkužė" – tai mažybinė lietuvių kalbos forma nuo žodžio "cekė" (šnek. "cekas"), reiškiančio kūdikį, mažą vaiką. Dažnai vartojama švelniai ar šmaikščiai.

Pavyzdžiai:
1. "Kokia miela cėkužė!" (apie mažą vaikatį)
2. "Sėdi ta cėkužė ir žiūri į mane didelėmis akimis."
3. "Nuėjo mama su savo cėkuže pas gydytoją."

Sinonimai: kūdikis, mažylis, vaikelis (šnek. "cekas").

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'cekuze' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	"Cėkužė" – tai mažybinė lietuvių kalbos forma nuo žodžio "cekė" (šnek. "cekas"), reiškiančio kūdikį, mažą vaiką. Dažnai vartojama švelniai ar šmaikščiai. Pavyzdžiai: 1. "Kokia miela cėkužė!" (apie mažą vaikatį) 2. "Sėdi ta cėkužė ir žiūri į mane didelėmis akimis." 3. "Nuėjo mama su savo cėkuže pas gydytoją." Sinonimai: kūdikis, mažylis, vaikelis (šnek. "cekas").