"Buvočius" – tai daugiskaitos galininko linksnio forma nuo žodžio "būtis", reiškiančio būtį, esmę, prigimtį ar egzistavimą. Vartojama nusakant tiesioginį objektą, dažniausiai su veiksmažodžiais kaip "suprasti", "pažinti", "atrasti".
Pavyzdžiai:
1. Filosofai siekia suprasti pasaulio buvočius.
2. Mokslininkai tyrinėja gamtos buvočius.
3. Jo kūryba atskleidžia žmogaus buvočius.
Trumpai:
Tai objektas, į kurį nukreiptas veiksmas, kai kalbama apie esmės pažinimą/tyrinėjimą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.