.
buvõčius, -ė. kas daug kur buvęs, keliavęs, prityręs: Neklausk seną, ale buvočių, kurs visur buvoja. Atsirado buvõčius! A, toks jis čia buvõčius! Aš ne buvočė, nežinau visų upelių.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.