Būtovė – tai filosofinė sąvoka, reiškianti esmę, esybę, buvimą kaip tokį, dažniausiai vartojama kalbant apie dvasinį ar nematerialųjį būvį (pvz., dvasia, esmė, prigimtis).
Pagrindinės reikšmės:
1. Dvasinė esybė – nematerialus būvis, dvasia (pvz., angelai, dvasios).
2. Esmingumas – kažko esmė, prigimtis (pvz., žmogaus būtovė – jo vidinė prigimtis).
3. Buvimo būdas – egzistavimo forma (retai).
Pavyzdžiai:
- Mirusiųjų būtovės – mirusiųjų dvasios.
- Jo būtovė buvo gera – jo esmė/prigimtis buvo gera.
- Mįslinga būtovė – paslaptinga dvasia/esybė.
Trumpai: Dažniausiai – dvasinė esybė arba esmė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.