Burzgėlė – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis burbulą, putą (dažniausiai vandens ar skysčio). Kilęs iš veiksmažodžio „burzgeti“ (burbuliuoti, putoti).
Pavyzdžiai:
1. Gėrimuose: „Arbatą virė taip, kad ant paviršiaus plūduriavo burzgėlės.“
2. Gamtoje: „Upėje po lietaus atsirado daug burzgėlių.“
3. Perkeltine prasme: „Jo planai – tik burzgėlės, greit sprogs.“ (t.y. tušti, nestabilii)
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.