Burvėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškantis burtų, magijos, užkeikimų naudojimą arba stebuklingą, magišką veiksmą.
Pavyzdžiai:
1. Senasis raganius užsiėmė burvėjimu, kad atgaivintų mirusį mišką.
2. Pasakoje princas išlaisvino karalystę nuo burvėjimo, kurį užmetė piktadariė ragana.
3. Vaikai žiūrėjo į magą su žavėjimu, stebėdami jo burvėjimus scenoje.
Trumpai: Tai magiškas veiksmas ar burtų naudojimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.