„Burtos“ – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis „burtai, magija, užkalbėjimai“ arba „mįslės, galvosūkiai“. Kilęs iš veiksmažodžio „burti“ (užkalbėti, spėlioti).
Pavyzdžiai:
1. Magijos prasmė:
„Seniai žmonės tikėjo, kad burtos gali išgydyti ligas.“
2. Mįslių prasmė:
„Senelis mums pasakojo įvairias burtas (mįsles), kurias bandėme atspėti.“
Trumpai:
Vartojamas dviem pagrindiniais prasmėmis: 1) magija, užkalbėjimai; 2) mįslės, galvosūkiai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.