burtėti

„Burtėti“ – senas lietuvių kalbos žodis, reiškia burti, žyniauti, spėlioti, magiškai veikti (dažniausiai kalbant apie burtus, užkeikimus ar pranašavimą).

Pavyzdžiai:
1. Senė mokėjo burtėti iš žvaigždžių.
2. Pasakose raganos burtėdavo nakties metu.
3. Jis burtėjo iš kavos tirščių ateitį.

Pastaba: Šis žodis dabar vartojamas retai, dažniau literatūroje, pasakose ar istoriniame kontekste.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'burteti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	„Burtėti“ – senas lietuvių kalbos žodis, reiškia burti, žyniauti, spėlioti, magiškai veikti (dažniausiai kalbant apie burtus, užkeikimus ar pranašavimą). Pavyzdžiai: 1. Senė mokėjo burtėti iš žvaigždžių. 2. Pasakose raganos burtėdavo nakties metu. 3. Jis burtėjo iš kavos tirščių ateitį. Pastaba: Šis žodis dabar vartojamas retai, dažniau literatūroje, pasakose ar istoriniame kontekste.