Burtė – tai senas lietuviškas terminas, reiškiantis užrašytą magišką formulę, užkeikimą ar burtų žodžius, dažnai naudojamą kaip amuletą arba prakeiksmo priemonę.
Pavyzdžiai:
1. Kaip amuletas: „Senelė laikė burtę, užrašytą ant popieriaus, kad apsigintų nuo piktųjų dvasių.“
2. Kaip prakeiksmas: „Ragana įkalbėjo burtę, kad kaimyno laukai nevaisių.“
3. Perkeltine prasme: „Jo žodžiai buvo kaip burtė – užklupo ir sukrėtė.“
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.