Burlėga – tai žodis, reiškia apgavikas, sukčius, išdykėlis (dažniausiai apie vaiką ar jauną žmogų).
Kilęs iš veiksmažodžio burti („apgauti, sukčiauti“).
Pavyzdžiai:
1. Tai tikras burlėga – vėl apgavo mokytoją su išgalvota istorija.
2. Nepasitikėk juo, jis nuo mažens buvo burlėga.
3. Vaikas burlėga: pasislėpė, kad išgąsdintų sesę.
Sinonimai: apgavikas, apsimetėlis, gudruolis, sukčius.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.