„Burkyti“ reiškia tyliai, neaiškiai kalbėti (dažniausiai iš nepasitenkinimo), murmėti, knamėti.
Pavyzdžiai:
1. Senis burkėjo sau po nosimi, kai jo sutrukdė.
2. Vaikas burkėjo, nes nenorėjo valytis dantų.
3. Dėdė visą kelią burkėjo dėl blogo oro.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.