burkliojimas

Burkliojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis beprasmį kalbėjimą, plepėjimą, tuščią pokštavimą ar nežabotą, nuobodų pasakojimą.

Pavyzdžiai:
1. Senelio vakarinis burkliojimas visada mus išgydydavo nuo rimtų minčių.
2. Nustok burkliooti ir eikime tiesiai prie reikalo!
3. Susirinkime virto vienu begaliniu burkliojimu.

Sinonimai: plepėjimas, pjaukčiojimas, alaukčiojimas, tuščioji kalba.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'burkliojimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Burkliojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis beprasmį kalbėjimą, plepėjimą, tuščią pokštavimą ar nežabotą, nuobodų pasakojimą. Pavyzdžiai: 1. Senelio vakarinis burkliojimas visada mus išgydydavo nuo rimtų minčių. 2. Nustok burkliooti ir eikime tiesiai prie reikalo! 3. Susirinkime virto vienu begaliniu burkliojimu. Sinonimai: plepėjimas, pjaukčiojimas, alaukčiojimas, tuščioji kalba.