būrkis

Būrkis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis smulkų, sausą, supūtusį nešvarumų (dulkių, šiukšlių) kamuoliuką, dažniausiai susidarantį po baldais ar kampuose, kai nesivaloma.

Pavyzdžiai:
1. Po lova susikaupęs būrkis.
2. Išvalyk kampus nuo būrkių.
3. Vėjas į puodą įpūtė būrkį.

Sinonimai: dulkių kamuoliukas, šiukšlių gūžta.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'burkis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Būrkis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis smulkų, sausą, supūtusį nešvarumų (dulkių, šiukšlių) kamuoliuką, dažniausiai susidarantį po baldais ar kampuose, kai nesivaloma. Pavyzdžiai: 1. Po lova susikaupęs būrkis. 2. Išvalyk kampus nuo būrkių. 3. Vėjas į puodą įpūtė būrkį. Sinonimai: dulkių kamuoliukas, šiukšlių gūžta.