buriutis

Buriutis – tai lietuviškas žodis, reiškiantis didžiulį, stambų, galingą daiktą ar žmogų (dažnai su šiek tiek neigiamu atspalviu – pvz., nemandagų, grubų).

Pavyzdžiai:
1. Koks buriutis stovi priešais! (apie labai aukštą/stambų žmogų).
2. Nupirkome naują šaldytuvą – tikras buriutis! (apie didelį daiktą).
3. Jis kalba kaip buriutis (apie grubų/nemandagų žmogų).

Sinonimai: milžinas, didmūšis, stambūnas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'buriutis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Buriutis – tai lietuviškas žodis, reiškiantis didžiulį, stambų, galingą daiktą ar žmogų (dažnai su šiek tiek neigiamu atspalviu – pvz., nemandagų, grubų). Pavyzdžiai: 1. Koks buriutis stovi priešais! (apie labai aukštą/stambų žmogų). 2. Nupirkome naują šaldytuvą – tikras buriutis! (apie didelį daiktą). 3. Jis kalba kaip buriutis (apie grubų/nemandagų žmogų). Sinonimai: milžinas, didmūšis, stambūnas.