"Buriutė" – tai lietuviškas žodis, reiškiantis mažą, paprastą, dažniausiai medinę arba kartono dėžutę. Dažnai vartojama kalbant apie nedidelę talpyklą smulkiems daiktams (pvz., siūlams, virbalams, dirbiniams).
Pavyzdžiai:
1. Senelė siūlus laikė raudonoje buriutėje.
2. Išsirinkau dovanų ir įdėjau į gražią buriutę.
3. Amatininkas pagamino medinę buriutę juvelyrikai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.