burigalvis

"Burigalvis" yra lietuvių liaudies kalboje vartojamas žodis, reiškiantis kvailą, apsileidusį, nerangų žmogų (dažnai su neigiamu atspalviu). Artimi sinonimai – bukagalvis, mulkis, kvailys.

Pavyzdžiai:
1. Neprasikask per minias kaip koks burigalvis!
2. Ką tu čia burigalviu stovi?
3. Jis viską sumaišė – tikras burigalvis.

Pastaba: Žodis yra archajiškas, šnekamojoje kalboje retai vartojamas, dažniau sutinkamas senesnėje literatūroje ar tarmėse.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'burigalvis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	"Burigalvis" yra lietuvių liaudies kalboje vartojamas žodis, reiškiantis kvailą, apsileidusį, nerangų žmogų (dažnai su neigiamu atspalviu). Artimi sinonimai – bukagalvis, mulkis, kvailys. Pavyzdžiai: 1. Neprasikask per minias kaip koks burigalvis! 2. Ką tu čia burigalviu stovi? 3. Jis viską sumaišė – tikras burigalvis. Pastaba: Žodis yra archajiškas, šnekamojoje kalboje retai vartojamas, dažniau sutinkamas senesnėje literatūroje ar tarmėse.