Burgėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis švelnų, nuolatinį lietų (snaigėmis – tirpstančiu sniegu), dažnai su migla ir drėgme.
Pagrindinė reikšmė:
Lietus su sniego tirpsmu, slapia ir niūri oro sąlyga.
Pavyzdžiai:
1. Pavasario burgėjimas tęsėsi visą dieną, o gatvės pavirto į balas.
2. Už lango burgėja – ne lietus, ne sniegas, o kažkas drėgno ir niūraus.
3. Tokiu burgėjimu geriau likti namie ir išgerti karštos arbatos.
Sinonimai: dulksna, šlapdriba, glitus (šlapias) sniegas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.