burblijimas

Burblijimas – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis neaiškų, nerimestingą, neracionalų kalbėjimą ar rašymą, dažnai pasižymintį emocijų išplitimu, nesąmonėmis ar chaotiška mintimis. Kilęs iš žodžio „burblys“ (pūslys, tuščias pokštas).

Pavyzdžiai:
1. Pokalbiuose:
„Nustok burblijuoti ir pasakyk tiesiai, ko nori.“
2. Socialiniuose tinkluose:
„Jo postas – vienas burblijimas apie sąmokslo teorijas be jokių faktų.“
3. Diskusijose:
„Vietoj argumentų jis pradėjo burblijuoti apie senus įsivaizdavimus.“

Trumpai: tai „tuščias plepėjimas“ arba „nesąmoningas verksmas“, kai kalba neturi logikos ar prasmės.

Įrašas
Paaiškinimas	Burblijimas – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis neaiškų, nerimestingą, neracionalų kalbėjimą ar rašymą, dažnai pasižymintį emocijų išplitimu, nesąmonėmis ar chaotiška mintimis. Kilęs iš žodžio „burblys“ (pūslys, tuščias pokštas). Pavyzdžiai: 1. Pokalbiuose: „Nustok burblijuoti ir pasakyk tiesiai, ko nori.“ 2. Socialiniuose tinkluose: „Jo postas – vienas burblijimas apie sąmokslo teorijas be jokių faktų.“ 3. Diskusijose: „Vietoj argumentų jis pradėjo burblijuoti apie senus įsivaizdavimus.“ Trumpai: tai „tuščias plepėjimas“ arba „nesąmoningas verksmas“, kai kalba neturi logikos ar prasmės.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.