„Burbėti“ reiškia tyliai, nesuprantamai kalbėti sau ar šnibždėti, dažnai išreiškiant nepasitenkinimą, pyktį ar susierzinimą.
Pavyzdžiai:
1. Senis sėdėjo kampe ir nuolatos burbėjo sau po nosimi.
2. Kodėl tu visur burbi, o ne pasakai aiškiai?
3. Ji burbėjo ką nors apie pavėluotus traukinius ir nuėjo.
Sinonimai: murmėti, kniūbauti, šnibždėti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.