Buožvaikis – tai žodis, reiškiantis kepurės ar skrybėlės kraštelį (dažniausiai nukreiptą į priekį ar šoną), taip pat antakį (plaukų štrichą ant kaktos). Vartojamas tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme.
Pavyzdžiai:
1. Senis paspaudė skrybėlės buožvaikį ir nuėjo. (kepurės kraštelis)
2. Jos buožvaikiai sutvarkyti – nei vienas plaukas nenukrypsta. (antakiai)
3. Perkeltine prasme: „Nuleisk buožvaikį“ – būk kuklesnis, nepasisakyk. (išraiška apie puikybę)
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.