Buntytis – tai veiksmažodis, reiškiantis švelniai priešintis, rodyti nenorą, atsispirti nedideliu pasipriešinimu, dažnai vaikams būdingą elgesį.
Pavyzdžiai:
1. Vaikas buntydavo, kai reikėdavo eiti miegoti.
2. Ji buntyjosi valgyti daržoves.
3. Studentas buntydavosi prieš ankstyvus paskaitų pradžias.
Sinonimai: priešintis, priešgyniauti, nerimtai elgtis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.