Terminas „bunta“ reiškia maištą, sukilimą, neramumus (dažniausiai politinius ar socialinius), kai žmonės ar grupė sukyla prieš valdžią arba nusistovėjusią tvarką.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis: 1863–1864 m. sukilimas (bunta) prieš Rusijos imperiją.
2. Politinis: Partija organizavo buntą prieš vyriausybės reformas.
3. Kasdienė kalba: Mokytojai numalšino mokinių buntą prieš naujas taisykles.
Trumpai: „Bunta“ – maištas, sukilimas, neramumai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.