„Bunkulas“ – tai lietuviškas žargoninis žodis, reiškiantis didelių, išsipūtusių akis (dažniausiai vartojama vaizduojant nustebimą, išgąstį ar netikėtą pojūtį).
Pavyzdžiai:
1. „Kai išgirdau naujieną, tiesiog išvertė bunkulus.“
(Kai išgirdau naujieną, labai nustebau.)
2. „Ko ten bunkulus išsikėlei? Ar nematęs tokio dalyko?“
(Ko taip žiūri išsipūtęs akis?)
3. „Vaikas išbėgo iš tamsaus kambario su bunkulais.“
(Vaikas išbėgo iš tamsaus kambario, išsigandęs, su didelėmis akimis.)
Pastaba: Žodis yra šnekamosios kalbos, neretai naudojamas humoristiniame arba ekspresyviam kontekste.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.