Bundė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis didelę, plačią, dažniausiai medinę indą (statinę, kubilą), naudojamą skysčiams ar biriosioms medžiagoms laikyti.
Pavyzdžiai:
Vynas buvo laikomas ąžuolinėje bundėje.
Kaimo daržinėje stovėjo bundė su aguonomis.
Seniau vandenį nešdavo iš šulinio didelėmis bundėmis.
Sinonimai: statinė, kubilas, kadė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.