bulungis

Bulungis – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis nemalonų, niūrų, liūdną ar paniekus žmogų (dažniausiai apie berniuką ar vyrą).

Pavyzdžiai:
1. Koks tu bulungis, visur tik skundžiesi!
2. Nesielok kaip bulungis – šypsokis ir veik!
3. Jis po skyrybų tapo tikru bulungiu.

Žodis kilęs iš baltarusių kalbos (бялюнгі – „niūrus“) ir dažniausiai vartojamas šnekamojoje ar emocinėje kalboje.

Įrašas
Paaiškinimas	Bulungis – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis nemalonų, niūrų, liūdną ar paniekus žmogų (dažniausiai apie berniuką ar vyrą). Pavyzdžiai: 1. Koks tu bulungis, visur tik skundžiesi! 2. Nesielok kaip bulungis – šypsokis ir veik! 3. Jis po skyrybų tapo tikru bulungiu. Žodis kilęs iš baltarusių kalbos (бялюнгі – „niūrus“) ir dažniausiai vartojamas šnekamojoje ar emocinėje kalboje.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.