buita

Buita – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis tuščia (pvz., buta alaus skardinė) arba kvaila, nesąmoninga situacija, pokštas (pvz., "Koks buitas!").

Pavyzdžiai:
1. "Ši alaus skardinė jau buita." (tuščia)
2. "Nebekviesk to buito į vakarėlį." (kvailio, nevykėlio)
3. "Visas jo pasakojimas – vienas buitas." (nesąmonė)
4. "Nustok sakyti buitus!" (kvailus pokštus)

Sinonimai: tuščia, kvaila, nesąmonė, nevykėlis.
Naudojimas: dažniausiai šnekamojoje kalboje, jaunimo žargone.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'buita' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Buita – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis tuščia (pvz., buta alaus skardinė) arba kvaila, nesąmoninga situacija, pokštas (pvz., "Koks buitas!"). Pavyzdžiai: 1. "Ši alaus skardinė jau buita." (tuščia) 2. "Nebekviesk to buito į vakarėlį." (kvailio, nevykėlio) 3. "Visas jo pasakojimas – vienas buitas." (nesąmonė) 4. "Nustok sakyti buitus!" (kvailus pokštus) Sinonimai: tuščia, kvaila, nesąmonė, nevykėlis. Naudojimas: dažniausiai šnekamojoje kalboje, jaunimo žargone.