Buinėti – tai veiksmažodis, reiškiantis būti, gyventi, apsistoti (dažniausiai apie laikiną buvimą ar gyvenimą paprastomis, kukliomis sąlygomis).
Pavyzdžiai:
1. Vasarą jie buinėjo senelių sodyboje.
2. Keliaudami mes buinėjome palapinėse.
3. Jis buinėjo bendrabutyje visus studentystės metus.
Trumpai: Buinėti – laikinai ar kukliai gyventi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.