buikutė

Buikutė – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis mažą, netvarkingą patalpą, kampelį, užkūrėją arba slėptuvę.

Pavyzdžiai:
1. Sutvarkyk savo kambarį, ten tikra buikutė!
2. Pasistatė buikutę sode daržams laikyti.
3. Knygos sukrautos kažkokioje buikutėje po laiptais.

Sinonimai: užkampis, užkūrėja, lūšnelė, narvelis.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'buikute' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Buikutė – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis mažą, netvarkingą patalpą, kampelį, užkūrėją arba slėptuvę. Pavyzdžiai: 1. Sutvarkyk savo kambarį, ten tikra buikutė! 2. Pasistatė buikutę sode daržams laikyti. 3. Knygos sukrautos kažkokioje buikutėje po laiptais. Sinonimai: užkampis, užkūrėja, lūšnelė, narvelis.