Būgis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis klaidingą idėją, kliedesį, nesąmonę, absurdišką mintį ar netikrą įsitikinimą. Dažnai vartojamas kalbant apie ką nors nerealu, pramanytą ar netikrą.
Pavyzdžiai:
1. „Nesiklaupyk dėl to būgio – tai tik gandai.“
(nekreipk dėmesio į tas nesąmones)
2. „Jo planas – grynas būgis, niekada neveiks.“
(absurdas, nereali mintis)
3. „Vaikai išsigando tamsos būgio.“
(pramanyto baubimo, netikro pavojaus)
Sinonimai: nesąmonė, kliedesys, absurdas, fantazija, pramanas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.