Budyklė – tai senas žodis, reiškiantis:
1. Pastatą, statinį (dažniausiai ūkinį, paprastą).
Pvz.: „Kaimo pakraštyje stovi senoji budyklė – buvusi tvartas.“
2. Patalpą, kur laikomi gyvuliai (tvartas, daržinė).
Pvz.: „Avys naktį buvo užrakintos budyklėje.“
Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau literatūroje ar tarmėse.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.