bučiulis

"Bučiulis" – švelnus, meilus žodis, reiškiantis "žmogų, kurį dažnai bučiuoji" arba "mylimą žmogų" (dažniausiai vaiką, artimąjį). Turi šilumos, intymumo atspalvį.

Pavyzdžiai:
1. Mano mažasis bučiulis jau miega. (apie kūdikį)
2. Atėjo su savo bučiuliu į pietus. (apie partnerį)
3. Ei, bučiuli, ar padėtum man? (švelnus kreipimasis)

Pastaba: Vartojamas šnekamojoje kalboje, dažniausiai tarp artimų žmonių.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'buciulis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	"Bučiulis" – švelnus, meilus žodis, reiškiantis "žmogų, kurį dažnai bučiuoji" arba "mylimą žmogų" (dažniausiai vaiką, artimąjį). Turi šilumos, intymumo atspalvį. Pavyzdžiai: 1. Mano mažasis bučiulis jau miega. (apie kūdikį) 2. Atėjo su savo bučiuliu į pietus. (apie partnerį) 3. Ei, bučiuli, ar padėtum man? (švelnus kreipimasis) Pastaba: Vartojamas šnekamojoje kalboje, dažniausiai tarp artimų žmonių.