„Bubutis“ – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis mažą, apvalų daiktą, rutuliuką arba kamuoliuką. Dažnai naudojamas kalbant apie vaikiškus žaislus ar nedidelius apvalius objektus.
Pavyzdžiai:
1. Vaikas žaidė su mažu plastikiniu bubutiu.
2. Surinkau kelis akmenų bubučius paplūdimyje.
3. Padėk tą medinį bubutį ant lentynos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.