Būbke – tai švelnus, meilus žodis, reiškiantis mažą kūdikį, kūdikėlį, mažylį (dažniausiai apie kūdikį, kuris dar neturi metų). Kilęs iš slaviškos šaknies (plg. rus. „бобка“, lenk. „bobek“).
Pavyzdžiai:
- Kokia miela būbke! (Koks mielas mažylis!)
- Mūsų būbke jau pradėjo šliaužioti.
- Užmigo kaip būbke. (Užmigo kaip kūdikėlis.)
Naudojamas švelniai, dažniau šnekamojoje kalboje ar šeimoje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.