Bubenimas – tai žodis, reiškantis išpūtimą, puikybę, pasipūtimą (dažniausiai dėl turto, padėties ar išvaizdos). Jis vartojamas norint apibūdinti pernelyg išdidų, pasipūtusį žmogų ar elgesį.
Pavyzdžiai:
- Po sėkmės versle jis visiškai bubenimo pagavo – nebesveikina senų draugų.
- Tas bubenimas dėl naujos mašinos tiesiog erzina.
- Nepaisyk jo bubenimo – tai tik kaukė.
Sinonimai: pasipūtimas, išdidumas, puikybė, pasipūtęs elgesys.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.