Brylius – tai lietuviškas terminas, reiškiantis išsikišusį, atsikišusį kalno ar uolos masyvą, kyšulį (pvz., prie jūros ar upės). Dažniausiai vartojamas geografiniuose aprašymuose.
Pavyzdžiai:
1. Kuršių nerijoje yra žinomas Parnidžio brylus – smėlio kyšulys, išsikišęs į Kuršių marias.
2. Nemuno slėnyje dažnai sutinkami uolų brylai, ypač ties Raudonėlių ar Panemunės atodangomis.
3. Kalbininkas Kazys Kuzavinis šį terminą mini kaip regioninį žodį, apibūdinantį „iškilusį akmenį ar uolą“.
Trumpai: Brylius – tai geografinis kyšulys ar atodanga, dažniausiai sudarytas iš akmenų ar smėlio.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.