Brutaitis – tai lietuviškas terminas, reiškiantis žiaurumą, žiaurų elgesį, smurtą arba siaubą. Dažniausiai vartojamas kalbant apie fizinį ar psichologinį smurtą, ypač sistemingą ir negailestingą.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis kontekstas: „Karo metų brutaitis paliko gilias žaizdas visai kartai.“
2. Socialinė problema: „Šeimoje vykstantis brutaitis yra dažnai paslėpta visuomenės patirtis.“
3. Politinė kalba: „Režimo brutaitis prieš priešininkus buvo plačiai dokumentuotas.“
4. Metaforiškai: „Gamtos jėgų brutaitis sunaikino visą miestelį.“
Trumpai: Tai smurtas ar žiaurumas, pasireiškiantis fiziniu, psichologiniu ar sisteminiu poveikiu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.