„Briukšėti“ reiškia tyliai, nerangiai murmėti, niurnėti, burbti (dažniausiai iš nepasitenkinimo).
Pavyzdžiai:
1. Senis briukšėjo sau po nosimi, girdint nepatinkančius naujienas.
2. Vaikai pradėjo briukšėti, kai sužinojo, kad žaidimo laukas uždarytas.
3. „Vėl darbai…“ – briukšėjo ji, žiūrėdama į kalendorių.
Pastaba: Vartojama šnekamojoje kalboje, dažnai su neigiamu atspalviu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.