Brindelinis – tai lietuviškas terminas, reiškiantis mažą, trumpą brindį (šakelę, šakalį, virbą). Dažniausiai vartojamas kalbant apie ploną, lankstų medžio ar krūmo šakelę, kurią galima lengvai nulaužti.
Pavyzdžiai:
1. Vaikai rinko sausus brindelinius laužui.
2. Iš obels nulaužė brindelinį, kad nukirstų obuolį.
3. Pynė iš gluosnio brindelinių pintinę.
Trumpai: Maža šakelė, skirta paprastiems darbams ar degimui.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.