Brežėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis lėtą, nerangų judėjimą (pvz., vaikščiojimą), dažnai su neigiama atspalvio prasme (lėtumą, tingumą, apsunkintą judėjimą).
Pavyzdžiai:
1. Senelis brežėjo keliu, atsiremdamas lazda.
2. Ne brežėk taip – pavėluosime!
3. Per purvą teko brežėti į kalną.
Sinonimai: sliūkinti, vilktis, lėtai vaikščioti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.