braižiojimas

Braižiojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis silpną, netobulą piešimą arba neaiškų, nerangų rašymą. Dažnai vartojamas norint pabrėžti, kad darbas atliktas greitai, neatsargiai ar be įgūdžių.

Pavyzdžiai:
1. Piešiant: Vaikas tik braižiojo sąsiuvinyje, bet dar negali tiksliai nupiešti namo.
2. Rašant: Jis tik braižiojo parašą ant dokumento, nes skubėjo.
3. Perkeltine prasme: Kalboje jis tik braižiojo mintis, nieko aiškiai nepaaiškino.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'braiziojimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Braižiojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis silpną, netobulą piešimą arba neaiškų, nerangų rašymą. Dažnai vartojamas norint pabrėžti, kad darbas atliktas greitai, neatsargiai ar be įgūdžių. Pavyzdžiai: 1. Piešiant: Vaikas tik braižiojo sąsiuvinyje, bet dar negali tiksliai nupiešti namo. 2. Rašant: Jis tik braižiojo parašą ant dokumento, nes skubėjo. 3. Perkeltine prasme: Kalboje jis tik braižiojo mintis, nieko aiškiai nepaaiškino.