braizgulintis

„Braizgulintis“ – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis lėtai, nerangiai judantį, vilkintį ar bastantį žmogų. Dažnai turi neigiamą atspalvį (pavyzdžiui, apie tinginį).

Pavyzdžiai:
1. Ei, nėk tik, nereikia čia taip braizgulintis – pavėluosime!
2. Visą rytą braizgulino po kambarį, nieko nedamėdamas.
3. Kaip tu braizgulini su tais pirkiniais – greičiau!

Sinonimai: vilkintis, bastytis, lėtinėtis.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'braizgulintis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	„Braizgulintis“ – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis lėtai, nerangiai judantį, vilkintį ar bastantį žmogų. Dažnai turi neigiamą atspalvį (pavyzdžiui, apie tinginį). Pavyzdžiai: 1. Ei, nėk tik, nereikia čia taip braizgulintis – pavėluosime! 2. Visą rytą braizgulino po kambarį, nieko nedamėdamas. 3. Kaip tu braizgulini su tais pirkiniais – greičiau! Sinonimai: vilkintis, bastytis, lėtinėtis.