bobutauti

Bobutauti – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis seną, nuvalkiotą, nevertą dėmesio daiktą, niekšą arba senamadišką, atgyvenusį žmogų. Dažnai vartojamas šmaikščiai ar paniekiai.

Pavyzdžiai:
1. Senas radijas – tikras bobutautis, bet dar veikia.
2. Nesivargink su tuo bobutaučiu – jis nieko naujo nesupranta.
3. Kambarį užgriozdė bobutaučiai, kuriuos reikėtų išmesti.

Trumpai:
Tai niekingas ar nusidėvėjęs daiktas/žmogus, neturintis vertės ar atsilikęs nuo laiko.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'bobutauti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Bobutauti – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis seną, nuvalkiotą, nevertą dėmesio daiktą, niekšą arba senamadišką, atgyvenusį žmogų. Dažnai vartojamas šmaikščiai ar paniekiai. Pavyzdžiai: 1. Senas radijas – tikras bobutautis, bet dar veikia. 2. Nesivargink su tuo bobutaučiu – jis nieko naujo nesupranta. 3. Kambarį užgriozdė bobutaučiai, kuriuos reikėtų išmesti. Trumpai: Tai niekingas ar nusidėvėjęs daiktas/žmogus, neturintis vertės ar atsilikęs nuo laiko.