"Blyzgė" – tai senas lietuviškas žodis, reiškiantis "žibintas, lempa, šviesa" (dažniausiai nešiojamą). Kilęs iš veiksmažodžio "blykšti" (mirksėti, švysti).
Pavyzdžiai:
1. Senovėje žmonės keliaudavo su alyvine blyzge.
2. Naktį miške matėsi silpna blyzgė.
3. Eik prižęsk blyzge, kad būtų šviesiau.
Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau literatūroje ar tarmėse.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.