blubėjimas

Blubėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis silpną, neaiškų kalbėjimą, murdimą ar nesuprantamą šnabždesį. Dažnai vartojamas apibūdinti žmogų, kuris kalba tyliai, neryžtingai ar painiai.

Pavyzdžiai:
1. Senis blubėjo sau po nosimi, kad nieko negalėjau suprasti.
2. Ką tu ten blubeji? Kalbėk aiškiau!
3. Vaikas blubėjo miega, sapnuodamas.

Sinonimai: murdimas, šnabždesys, šnibždimas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'blubejimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Blubėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis silpną, neaiškų kalbėjimą, murdimą ar nesuprantamą šnabždesį. Dažnai vartojamas apibūdinti žmogų, kuris kalba tyliai, neryžtingai ar painiai. Pavyzdžiai: 1. Senis blubėjo sau po nosimi, kad nieko negalėjau suprasti. 2. Ką tu ten blubeji? Kalbėk aiškiau! 3. Vaikas blubėjo miega, sapnuodamas. Sinonimai: murdimas, šnabždesys, šnibždimas.