Bliūkterėti – šnek. kalbėti neaiškiai, greitai, be perstojo; plepėti, tarškinti.
Pavyzdžiai:
1. Senelė bliūkterėjo su kaimynėmis visą popietę.
2. Nustok bliūkterėti, nieko nesuprantu!
3. Vaikai bliūkterėjo, kol užmigo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.