bliautuvė
"Bliautuvė" – tai istorinis terminas, reiškiantis vienuolyno ūkio, žemės valdą arba dvarą, kuris priklausė bažnyčiai (dažniausiai vienuolynui) ir iš kurio pajamos buvo skiriamos jo išlaikymui. Tai buvo ekonominis vieneto pagrindas viduramžiais.
Pavyzdžiai:
1. Istoriniuose tekstuose:
"Vienuoliai gyveno iš bliautuvės pajamų – javų, gyvulių ir žemės mokesčių."
2. Vietovardžiai Lietuvoje:
Kai kurios vietovės (pvz., Bliautuvė Kauno rajone) kilo iš buvusių bažnytinio dvaro žemių.
3. Ekonominiame kontekste:
Bliautuvė galėjo apimti dirbamą žemę, miškus, kaimus su valstiečiais, kurie mokėjo duoklę vienuolynui.
Trumpai: Bliautuvė – bažnyčios/vienuolyno žemės valda, teikusi pajamas viduramžiais.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.