Bliaustytis – tai stačias, plačiarankis vienuolio ar kunigo apdaras, dažniausiai naudojamas liturginėse apeigose.
Pavyzdžiai:
1. Tikėjimo kontekste: Vienuolis apsivilko baltą bliaustytį prieš pradedant mišias.
2. Perkeltine prasme (retai): Meno kūrinyje figūrą gaubė tamsus bliaustytis – tai simbolizavo paslaptį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.