blėzena

„Blėzena“ – tai senas, lietuvių kalbos tarmėse vartotas žodis, reiškiantis „dėmė, pleistras, žymė“ (dažniausiai ant odos ar audinio). Kilęs iš baltų-slavų prokalbės šaknies, susijusios su „blizgėti“ ar „spindėti“.

Pavyzdžiai:
1. Kūne: „Piktybinė odos blėzena“ (senojoje medicinoje – auglys, dėmė).
2. Audinyje: „Marškiniai su mėlyna blėzena“ (dažų dėmė).
3. Perkeltine prasme: „Gėdos blėzena“ (metafora – dėmė ant reputacijos).

Pastaba: Šiuolaikinėje bendrinėje kalboje retai vartojamas, dažniau sutinkamas senuosiuose raštuose ar tarmėse.

Įrašas
Paaiškinimas	„Blėzena“ – tai senas, lietuvių kalbos tarmėse vartotas žodis, reiškiantis „dėmė, pleistras, žymė“ (dažniausiai ant odos ar audinio). Kilęs iš baltų-slavų prokalbės šaknies, susijusios su „blizgėti“ ar „spindėti“. Pavyzdžiai: 1. Kūne: „Piktybinė odos blėzena“ (senojoje medicinoje – auglys, dėmė). 2. Audinyje: „Marškiniai su mėlyna blėzena“ (dažų dėmė). 3. Perkeltine prasme: „Gėdos blėzena“ (metafora – dėmė ant reputacijos). Pastaba: Šiuolaikinėje bendrinėje kalboje retai vartojamas, dažniau sutinkamas senuosiuose raštuose ar tarmėse.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.