blazgūtijimas

Blazgūtijimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis neaiškų, nerūpestingą ar netvarkingą kalbėjimą ar rašymą (pvz., murmesį, maukšesį, beprasmį teksto kūrimą).

Pavyzdžiai:
1. Kalbėjime:
„Ką tu čia blazgūtiji? Sakyk aiškiai!“
(Kai žmogus neaiškiai murma ar šneka be prasmės).

2. Rašyme:
„Užuot parašęs ataskaitą, jis visą rytą blazgūtijo sąsiuvinyje.“
(Rašymas be aiškios struktūros ar tikslo).

Trumpai:
Vartojama apibūdinti neaiškiai kalbančius/rašančius žmones ar jų veiksmus.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'blazgutijimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Blazgūtijimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis neaiškų, nerūpestingą ar netvarkingą kalbėjimą ar rašymą (pvz., murmesį, maukšesį, beprasmį teksto kūrimą). Pavyzdžiai: 1. Kalbėjime: „Ką tu čia blazgūtiji? Sakyk aiškiai!“ (Kai žmogus neaiškiai murma ar šneka be prasmės). 2. Rašyme: „Užuot parašęs ataskaitą, jis visą rytą blazgūtijo sąsiuvinyje.“ (Rašymas be aiškios struktūros ar tikslo). Trumpai: Vartojama apibūdinti neaiškiai kalbančius/rašančius žmones ar jų veiksmus.