„Blaviekotis“ yra šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiančias beprotišką, absurdišką kalbą ar rašliavą; nesąmonę, niekur nenuvedančią plepalą.
Pavyzdžiai:
1. Nustok malti tą blaviekotį – nieko aiškaus nesakai.
2. Jo pranešimas buvo grynas blaviekotis – sąmoningos minties neradau.
3. Užuot kalbėjęs esmę, jis vėl pradėjo savo blaviekotį.
Alternatyvūs terminai: plepalai, nuotykiai, tuščia kalba, nesąmonės.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.