Blankuma – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis tuštumą, tuštį, niekumą, nebūtį. Dažniausiai vartojamas abstrakčiai, apibūdinant esmės ar turinio stoką.
Pavyzdžiai:
1. Jo gyvenimas atrodė kaip didžiulė blankuma.
2. Po ilgos ligos jautėsi tik blankuma.
3. Filosofas kalbėjo apie egzistencinę blankumą.
Sinonimai: tuštuma, tuštis, niekumas, nebūtis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.